Ruduo – tai metas, kai gamta keičiasi ne tik spalvomis, bet ir garsais. Medžiai pasipuošia auksinėmis spalvomis, ore vis dažniau girdime išskrendančių paukščių sparnų šnaresį, o kiemuose pasilieka vis drąsiau žmonėms draugiją palaikantys žiemojantys sparnuočiai. Mūsų priešmokyklinėje grupėje šią savaitę (rugsėjo 15-26 d.) gilinomės į temą „Išskrendantys ir žiemojantys paukščiai“. Vaikai tyrinėjo paukščių gyvenimą, aiškinosi, kodėl vieni skrenda į tolimus kraštus, o kiti pasilieka šalia mūsų, ką jie valgo, kaip prisitaiko prie skirtingų gamtos sąlygų.
Mokymosi veiklos vyko įvairiais būdais, kad vaikai galėtų atrasti atsakymus per patirtį ir žaidimą. Klausėmės paukščių balsų įrašų ir bandėme juos atpažinti, stebėjome migracijos kelius žemėlapyje, lyginome skirtingų paukščių sparnus ir plunksnas. Vaikai patys pastebėjo, kad paukščiai, turintys ilgesnius sparnus, dažniau skrenda į šiltuosius kraštus, o mažesni, kaip zylutės ar žvirbliai, lieka kartu su mumis žiemoti. Matematinėse užduotėlėse rūšiavome paukščius į dvi grupes – išskrendančius ir žiemojančius, skaičiavome, kiek rūšių priklauso kiekvienai grupei, lyginome jų dydžius, aptarėme, kokio maisto jiems reikia.
Kūrybinėje dalyje vaikai lipdė paukščius iš molio, piešė plakatus, kūrė pasakojimus – ką galėtų pasakyti paukštis žmogui prieš išskrendant į tolimą kelionę arba ką papasakotų žiemojantis paukštelis, likęs šaltame kieme. Tokios istorijos padėjo vaikams ugdytis empatiją, suprasti, kad gyvūnams taip pat reikia pagalbos, rūpesčio ir draugystės.
Savaitės metu vaikai įrengė grupės kampelyje „paukščių tyrinėtojų stotelę“ – čia sudėjome knygas, paveikslėlius, klausėmės paukščių balsų įrašų, o kiekvienas galėjo pabandyti „tapti tyrinėtoju“ ir surasti atsakymą į jam rūpimą klausimą.
Didžiausias įspūdis vaikams buvo išvyka į „Gyvą kalną“. Čia jie galėjo pamatyti gyvus paukščius iš arti, išgirsti jų balsus, sužinoti, kokias sąlygas reikia sudaryti, kad jie sėkmingai išgyventų žiemą. Vaikai klausėsi pasakojimų apie paukščių gyvenimo būdą, maisto paieškas ir prisitaikymą prie metų laikų kaitos. Stebėdami paukščius gyvoje aplinkoje, vaikai suprato, kad žmogus gali tapti tikru gamtos draugu – padėti, pasirūpinti, o svarbiausia – stebėti ir saugoti.
Ši savaitė buvo kupina atradimų, klausimų, diskusijų ir patyrimų. Vaikai ne tik išmoko atpažinti dažniausiai sutinkamus paukščius, bet ir suprato, kaip svarbu pastebėti gamtos pokyčius, rūpintis tais, kurie gyvena šalia mūsų. Mūsų grupėje liko ne tik sukurtas plakatas, moliniai paukščiai ar knygų kampelis, bet ir svarbiausia – vaikų širdyse užgimęs smalsumas ir meilė gamtai.
Parengė PU mokytoja Airina Jančaitienė
