Socialinių įgūdžių lavinimas vaikystėje ir akademiniai vaiko pasiekimai – Estijos patirtis 2026-05-11
2026 m. gegužės 4-8 dienomis Estijoje, Põltsamaa mieste vyko tarptautinio „Nordplus Junior“ projekto (HPJR-2025/10060) „Building Social-Emotional Competence as a Pathway to Academic Development“ partnerių susitikimas, į kurį susirinko pedagogai iš Lietuvos, Švedijos ir Estijos. Kauno „Žilvitį“ atstovavo Kauno lopšelio-darželio mokytojos Airina Jančaitienė, Kamilė Jonavičiūtė ir Modesta Lebedytė.
Šiuo projektu siekiame stiprinti socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymą darželyje, nes nėra taip parasta, kad „jei vaikas geriau elgiasi, tai geriau ir mokosi“. Moksliniai tyrimai rodo dėmesio, savireguliacijos, emocijų supratimo, santykių su mokytoju ir bendraamžiais ir akademinių pasiekimų sąsajas. Mokytojai vis dažniau susiduria su iššūkiais, susijusiais su vaikų emocine savijauta, bendravimo sunkumais, motyvacijos stoka ar tarpusavio santykiais.
Susitikimo metu dalyviai pristatė savo mokyklų patirtis, taikomas metodikas bei praktinius pavyzdžius, kaip socialinis ir emocinis ugdymas integruojamas į kasdienį mokymo procesą. Pedagogai diskutavo apie emocinio intelekto ugdymą, konfliktų sprendimo būdus, bendruomeniškumo stiprinimą bei mokinių emocinės gerovės svarbą mokykloje.
Ypatingas dėmesys buvo skirtas Estijos mokyklų patirčiai. Projekto dalyviai lankėsi ugdymo įstaigose, kurios dirba pagal EPVA programą. Ši programa orientuota į visapusišką mokinio asmenybės ugdymą, emocinės sveikatos stiprinimą bei pozityvios mokyklos kultūros kūrimą. Estijos pedagogai dalijosi savo praktika, kaip kasdienėje veikloje taikomi socialinio emocinio ugdymo metodai, kaip kuriama pagarbi ir saugi atmosfera klasėje bei kaip stiprinamas mokinių savarankiškumas ir atsakomybė.
Vizitų metu mokytojai stebėjo pamokas, dalyvavo praktinėse dirbtuvėse ir diskusijose. Didelį įspūdį paliko tai, kad socialinis emocinis ugdymas Estijos mokyklose nėra atskira veikla – jis integruojamas į visą mokyklos gyvenimą: nuo bendravimo kultūros iki mokymo metodų bei mokinių įtraukimo į sprendimų priėmimą.
Daug dėmesio skirta ir tarpkultūriniam bendradarbiavimui. Lietuvos, Švedijos ir Estijos mokytojai ne tik dalijosi profesine patirtimi, bet ir diskutavo apie skirtingų šalių švietimo sistemas, mokinių poreikius bei ateities ugdymo kryptis. Tokie projektai suteikia galimybę pažinti kitų šalių kultūrą, atrasti naujų idėjų ir įkvėpimo kasdieniam darbui mokykloje.
Be oficialių veiklų dalyviai turėjo progą susipažinti su Põltsamaa miesto istorija, kultūra ir tradicijomis. Draugiška atmosfera, bendros veiklos ir atviri pokalbiai dar labiau sustiprino partnerystę tarp projektą įgyvendinančių mokyklų plačiau
Parengė mokytojos Airina Jančaitienė, Modesta Lebedytė, Kamilė Jonavičiūtė
Vaikų pasirinkimai – akademinių pasiekimų stiprinimo pagrindas. Tarptautinis „Nordplus Junior“ partnerių susitikimas Lietuvoje 2026-01-30
2026 m. sausio 27–29 dienomis Kaune vyko tarptautinio „Nordplus Junior“ projekto (HPJR-2025/10060) „Building Social-Emotional Competence as a Pathway to Academic Development“ partnerių susitikimas. Tai buvo pirmasis šio projekto susitikimas, subūręs švietimo bendruomenės atstovus iš Lietuvos, Estijos ir Švedijos. Susitikimo metu ne tik pristatytos planuojamos projekto veiklos, bet ir aptarti partnerių lūkesčiai bei būsimų vizitų kitose šalyse kryptys, akcentuojant bendrą siekį stiprinti vaikų socialines ir emocines kompetencijas kaip svarbų akademinių pasiekimų pagrindą.
Pirmąją susitikimo dieną projekto partnerius svetingai priėmė Kauno lopšelis-darželis „Žilvitis“. Vizitas prasidėjo šilta ir jaukia atmosfera – priešmokyklinio ugdymo vaikai svečius pasitiko tradiciniu lietuvių liaudies šokiu. Šis nuoširdus vaikų pasirodymas tapo ne tik kultūriniu akcentu, bet ir gyvu pavyzdžiu, kaip bendruomeniškumas, emocinis saugumas ir pasitikėjimas savimi ugdomi nuo ankstyvo amžiaus.
Vėliau pristatytas pranešimas tema „Kodėl vaikų pasirinkimai yra svarbūs?“, kurio metu buvo kalbama apie vaikų pasirinkimų reikšmę, atsakomybės už sprendimus ugdymą bei šių aspektų svarbą kasdienėje ugdymo praktikoje. Taip pat pristatyta darželyje vykdoma Vaikų tarybos veikla, kaip viena iš praktinių priemonių, leidžiančių vaikams aktyviai dalyvauti sprendimų priėmime, išsakyti savo nuomonę ir patirti, kad jų balsas yra girdimas. Ši iniciatyva ypač sužavėjo užsienio partnerius, kurie ją įvardijo kaip įkvepiantį vaikų įgalinimo ir demokratinio ugdymo pavyzdį. Diskusijose pabrėžta, kad suteikiant vaikams galimybę rinktis ir dalyvauti bendruomenės gyvenime, stiprinamas jų savarankiškumas, motyvacija mokytis ir pasitikėjimas savimi, o tai tiesiogiai lemia ir tolimesnius ugdymo(si) rezultatus.
Susitikimo metu partneriai stebėjo ugdomąsias veiklas grupėse, susipažino su darželio edukacinėmis erdvėmis, bendravo su pedagogais, švietimo pagalbos specialistais bei vaikais. Refleksijų metu svečiai pažymėjo, kad Lietuvos pedagogų atvirumas, nuoširdus bendravimas su vaikais ir aiškiai matoma pagarba vaiko nuomonei tapo įkvepiančiu pavyzdžiu, kurį jie norėtų pritaikyti ir savo šalių ugdymo įstaigose.
Kitomis susitikimo dienomis projekto dalyviai lankėsi Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijoje, kur susipažino su mokyklos aplinka, ugdymo proceso organizavimu ir pozityvios mokymosi aplinkos kūrimo principais. Daug dėmesio skirta socialiai ir emociškai saugios aplinkos užtikrinimui pamokų metu, mokinių įtraukimui bei bendruomenės kultūrai, kuri skatina mokinių gerovę, atsakomybę už savo mokymąsi ir vidinę motyvaciją siekti geresnių akademinių rezultatų.
Pirmasis tarptautinio „Nordplus Junior“ projekto partnerių susitikimas Kaune su kolegomis iš Estijos ir Švedijos tapo prasminga pradžia bendram mokymuisi. Šis susitikimas parodė, kad Lietuva gali ne tik semtis tarptautinės patirties, bet ir dalintis savo stiprybėmis – pagarba vaikui, pasitikėjimu jo gebėjimais bei įsitikinimu, kad vaiko jausmai ir pasirinkimai yra tvirtas pagrindas sėkmingam ugdymo(si) keliui.
Parengė mokytoja Kamilė J.
Informacija atnaujinta 2026-05-11
