- „Vaikų naudojimasis ekranais“ 2024-05-07
Įvairūs ekranai (kompiuteriai, planšetės, telefonai ir kt.), gali būti naudojami ne tik pramogoms, tačiau ir įvairių užduočių atlikimui ar mokymuisi. Visgi, nepaisant turinio, ilgas ekranų naudojimo laikas gali būti žalingas.
Tyrimai rodo, kad ilgesnis naudojimosi ekranais laikas siejasi su emociniais sunkumais ir elgesio problemomis. Taip pat didesniais somatiniais sunkumais (pavyzdžiui, pykinimu, pilvo skausmais), dažnesniu sergamumu ūminėmis ligomis ir trumpesne miego trukme. Šiems vaikų sunkumams įtakos gali turėti ne tik jų ilgesnis laikas prie ekranų, bet ir tėvų ilgesnis praleidžiamas laikas prie išmaniųjų įrenginių.
Siekiant išvengti galimų sunkumų, svarbu atkreipti dėmesį į tyrėjų ir specialistų rekomendacijas apie vaikų naudojimąsi ekranais.
Parengė psichologo asistentė Austėja M.
-
„Mano akytės“ 2024-02-28
Vasario mėnesį „Geniukų“, „Kiškučių“, „Pelėdžiukų“ grupėse sveikatos specialistė Simona skyrė dėmesį vaikų akių profilaktikai. Užsiėmimų metu ugdytiniai sužinojo kaip taisyklingai reikia skaityti, žiūrėti televizorių ar naudotis mobiliuoju telefonu bei kiek laiko praleisti prie šių įrenginių. Aptarė maisto produktus, turinčius daugiausiai vitamino A, kuris yra svarbus regėjimo gerinimui. Užsiėmimo pabaigoje akių stiprinimui ir atpalaidavimui visi kartu atliko akių mankštelę.
-
„Mikrobai bijo švaros“ 2024-01-31
Sausio mėnesį visuomenės sveikatos specialistė Simona S. „Kiškučių“, „Pelėdžiukų“ ir „Bitučių“ grupėse vedė edukacinius užsiėmimus „Mikrobai bijo švaros“. Ugdytiniai veiklų metu sužinojo, kad mikroorganizmai yra labai mažyčiai, tačiau kartu ir labai pavojingi. Vaikai kartu su visuomenės sveikatos specialiste Simona aptarė ir prisiminė svarbiausius rankų plovimo žingsnius. Veiklos pabaigoje atliko eksperimentą, kurio metu vaikai pamatė, kodėl taip svarbu plauti rankytes ir kaip mikroorganizmai bijo muilo ir švaros.
-
„Mano sveiko maisto lėkštė“ 2023-11-29
Lapkričio 29 dieną „Pelėdžiukų“ ir „Geniukų“ grupėse vyko edukacinis užsiėmimas „Mano sveiko maisto lėkštė“. Užsiėmimų metu vaikai kartu su visuomenės sveikatos priežiūros specialiste Simona analizavo sveiko maisto piramidę, diskutavo apie sveiką mitybą, vardino, ką labiausiai mėgsta valgyti. Ugdytiniai sužinojo, kad reikia valgyti kuo įvairesnį maistą, skirtingų spalvų, nepamiršti gerti vandens. Visi kartu dėliojo sveiko maisto lėkštę bei vykdė kitas linksmas užduotis sveikos mitybos tema.
-
„Pasislėpęs cukrus“ 2023-11-23
Lapkričio mėnesį „Pelėdžiukų“ ir „Geniukų“ grupėse vyko edukacinis užsiėmimas „Pasislėpęs cukrus“. Užsiėmimo metu grupių vaikai susipažino su pridėtiniu ir natūraliai maisto produktuose esančiu cukrumi, sužinojo kiek yra rekomenduojama suvartoti jų amžiaus vaikams bei kas nutinka kai jo pernelyg daug vartojama. Vaikai eksperimentavo bei skaičiavo, kiek jų pamėgtuose produktuose – sūreliuose, guminukuose, sausainiuose, saldžiuose gėrimuose slepiasi cukraus. Dauguma ugdytinių nustebo, kad mažame „Coca-cola“ buteliuke – pasislėpę net 12 šaukštelių cukraus.
-
„Lapkričio 8-oji – Europos sveikos mitybos diena“ 2023-11-08
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, mūsų sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, mitybos įpročiai net 25–30 proc. turi įtakos mūsų sveikatai. Sveiką mitybą sąlygoja tai, ar žmogus suvartoja jam būtinų maisto medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, skaidulinių, mineralinių ir kt.) tinkamą kiekį.
Rekomenduojama:
Ne mažiau kaip 2–3 kartus per dieną valgyti daržovių ir jų patiekalų (400g) ir ne mažiau kaip 1–2 kartus per dieną valgyti vaisių ar uogų (300 g). Valgant ar užkandžiaujant reikėtų rinktis vaisius ir daržoves, rūgusio pieno produktus, nes tai suteikia organizmui daugiau skaidulinių medžiagų ir padeda suformuoti sveikos mitybos įpročius. Vieną kartą per dieną valgyti kruopų (košių) arba kitų sudėtinių angliavandenių. Riebią mėsą ir mėsos produktus rekomenduojama keisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa. Rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus; rečiau vartoti saldžių gėrimų, saldumynų. Produktai, kurie turi daug cukraus (paprastųjų angliavandenių), yra tik energijos šaltinis, ir paprastai turi labai mažai kitų vertingų medžiagų.
Informaciją parengė: Visuomenės sveikatos specialistė Simona Sakalauskienė, vadovaujantis PSO pateikta informacija.
-
„Sveiki užkandžiai“ 2023-10-31
Spalio mėnesį visuomenės sveikatos specialistė Simona S. ir maitinimo organizavimo specialistė Deimantė K. „Pelėdžiukų“ ir „Geniukų“ grupėse vedė vaikams edukacines – praktines valandėles „Sveiki užkandžiai“. Užsiėmimo pradžioje maitinimo organizavimo specialistė Deimantė K. vaikus supažindino kaip galima, nenaudojant svarstyklių išmatuoti savo maisto porcijas. Ugdytiniai nustebo, kad savo daržovių ar vaisių porcijų dydį gali matuoti net dvejais delnais. Praktinio užsiėmimo metu vaikai gamino savo mėgstamų vaisių vėrinukus. Gaminimas vaikams sukėlė smagių įspūdžių, kadangi patys pjaustė vaisius, rinkosi bei vėrė ant iešmelio, o vėliau ir ragavo.
- „Pasaulinė psichikos sveikatos diena“ 2023-10-18
Minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, darželio bendruomenė buvo kviečiama pasirūpinti savimi ir savo jausmais. Prie pagrindinio darželio įėjimo, galima rasti jausmų vokelius, kuriuose sudėtos rekomendacijos, ką galima daryti užplūdus įvairiems jausmams. Naudojimosi instrukcija paprasta: pasiimate lapelį, jį perskaitote ir draugiškai grąžinate atgal į vokelį, kad informacija pasiektų ir kitus. Vokeliais kvietėme naudotis darželio vaikus, tėvus, pedagogus ir visą bendruomenę, grupių Mokytojos buvo kviečiamos vokelius panaudoti ir savo veiklų metu. Renginį organizavo psichologo asistentė Austėja.
- „Profilaktika ir jos svarba“ 2023-05-24
Daugiau skaityti čia
Parengė Kauno kolegijos burnos higienos studijų programos studentė Gabija -
„Silantai – profilaktikos priemonė“ 2023-05-19
Dantų silantai (hermetikai) – tai medžiagos, kurios mechaniškai uždaro dantų vageles ir įdubas bei užkerta kelią ėduonies atsiradimui. Dažniausiai silantai dedami ant kramtomųjų dantų paviršių, tačiau tinka visur, kur yra vagelių ir įdubų. Daugiau skaityti čia
Parengė Kauno kolegijos burnos higienos studijų programos studentė Gabija -
„Saugokitės erkių“ 2023-04-25
Dėl palankaus klimato ir gamtinių sąlygų erkės Lietuvoje išlieka gyvybingos nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, o jų platinamos ligos žmonėms sukelia itin sunkius sveikatos sutrikimus.
Kur būna erkės? Jos mėgsta šiltas, bei tamsias ir drėgnas vietas. Dažniausiai būna aukštoje žolėje, miško proskynose, lapuočių miškuose, bei parkuose, miškų jaunuolynuose. Aktyvios ir išalkusios erkės būna žolės stiebelių kurie yra 10-20 centimetrų aukštyje.
Kokios ligos yra platinamos erkių? Pagrindinės erkių platinamos ligos:
– Laimo liga – išplitusi vidutinio klimato juostoje. Erkės įkandimo metu sukėlėjas patenka į odą, po to į kraują ir išplinta po visą organizmą. Būdingiausias simptomas – klajojančioji eritema, t. y. odos dėmė, galinti keisti savo dydį ir formą. Laimo liga turi net tris stadijas.
– Erkinis encefalitas – virusas į žmogaus organizmą patenka ne tik įkandus erkei, bet ir vartojant nepasterizuotą, infekuotą ožkų ir karvių pieną. Erkinis encefalitas paplitęs Europoje, tai sunki ir itin kruopštaus gydymo reikalaujanti liga.
Kaip elgtis įsisiurbus erkei? Jeigu radote erkę tuomet reikia ją kuo greičiau pašalinti. Pasiimkite pincetą ir kuo arčiau odos suiimkite už galvutės, traukiant atgal pašalinkite. (Negalima sukti!) Po ištraukimo būtinai nuplaukite ir dezinfekuokite žaizdą. Erkės negalima tepti jokiais riebalais ar aliejais, nes ji apsisaugodama išskiria dar daugiau skysčių į Jūsų organizmą. Nepavykus gerai pašalinti erkės ir likus jos galvutei pas Jus kūne, nedraskyti ir nepulti lupti jos. Ji kaip svetimkūnis savaime pasišalins iš organizmo. Įkandimo vietoje atsiradus paraudimui ar blogai pasijutus po įkandimo, būtinai susisiekite su gydytoju. Jeigu nesate pasiskiepiję nuo erkinio encefalito, būtinai profilaktiškai apsilankykite pas gydytoją.
Parengė Simona Sakalauskienė, remiantis NVSC medžiaga
- Vandens reikšmė mūsų organizmui 2023-03-22
- Norovirusinė infekcija 2023-03-02
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad Lietuvoje žarnyno infekcijomis žmonės serga ištisus metus, tačiau kai kurios iš jų pasižymi ir tam tikru sezoniškumu. Virusinių žarnyno infekcijų atvejų dažniau pasitaiko žiemos-pavasario sezonais. NVSC daugiametės statistikos duomenimis, dažniausiai serga 0–3 m. amžiaus vaikai. Praėjusiais metais šioje amžiaus grupėje buvo užregistruotas 581 norovirusinės infekcijos atvejis (67,8 proc. visų atvejų). Parengė visuomenės sveikatos specialistė Simona Sakalauskienė
-
Kaip ugdyti sveikąjį pykčio valdymą? 2023-01-16
Daugelis tėvų siekia, kad jų vaikas gebėtų atpažinti ir suvaldyti pyktį, kol jis nepavirto agresija ar agresyviu elgesiu. Todėl kyla klausimas: kaip ugdyti sveikąjį pykčio valdymą?
Pykčio valdymas gali būti dviejų rūšių: sveikas ir žalingas. Sveikojo pykčio valdymo tikslas yra išmokyti vaikus ir paauglius suprasti bei valdyti pyktį dar iki tol, kol jis neperauga į rimtesnes pykčio formas, pavyzdžiui, agresiją. Žalingasis pykčio valdymas pasireiškia bandymais užmaskuoti pyktį, jį neigti arba jo vengti. Vaikams, kurie praktikuoja žalingą pykčio valdymą, sunkiai sekasi kontroliuoti pyktį, todėl į pyktį jie gali greitai sureaguoti priešiškumu ar agresija.
- Prevencinė informacija apie tuberkuliozę ir jos profilaktiką 2023-01-11
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis šalyje yra padidėjęs sergamumas tuberkulioze. „Per 11 šių metų mėnesių Vilniuje nustatyta trečdaliu daugiau tuberkuliozės atvejų nei per visus metus pernai – rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento duomenys“. Rizikos sirgti tuberkulioze asmenų grupės susipažinti čia
Daugiau informacijos rasite čia
Parengė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Simona S. -
Rekomendacijos dėl vaikų naudojimosi ekranais laiko 2022-12-05
Ne paslaptis, kad šiais laikais vaikai vis daugiau laiko praleidžia prie ekranų – žiūri filmukus, įvairius vaizdo įrašus, žaidžia video žaidimus, mokosi naujų dalykų. Veiklos pasirinkimas tikrai nemažas, o ir pačių ekranų pasiūla taip pat nemenka – telefonai, kompiuteriai, plančetės, TV… Prie ekranų vaikai galėtų sėdėti valandų valandas, o tėvams dažnai kyla abejonių – visgi riboti vaikų laiką prie ekranų ar ne? Atsižvelgiant į temos aktualumą, žemiau pateikiamos rekomendacijos dėl vaikų naudojimosi ekranais laiko:
– Vaikams iki 2 m. nerekomenduojama naudotis jokiais ekranais.
– Vaikams nuo 2 m. iki 5-6 m. rekomenduojama riboti ekranų laiką iki 1 val. per dieną. Taip pat pageidautina, kad naudojantis ekranais tokio amžiaus vaikams, suaugęs būtų šalia vaiko ir prižiūrėtų jo veiklą.
– Vaikams nuo 6 m. iki 7 m. (t.y. priešmokyklinio amžiaus vaikams) rekomenduojama riboti ekranų laiką iki 2 val. per dieną.
Kitos svarbios rekomendacijos dėl vaikų naudojimosi ekranais:
– Nenaudoti išmaniųjų įrenginių kaip priemonės nuraminti, užimti vaiką ar nukreipti jo dėmesį.
– Nenaudoti įjungto TV kaip „fono“ namuose.
– Valgymo metu nesinaudoti jokiais išmaniaisiais prietaisais ar ekranais. 1 val. iki miego nesinaudoti jokiais išmaniaisiais prietaisais ar ekranais.
Išmanieji įrenginiai vaikams gali suteikti naudos, kai jais yra naudojamasi ugdymo tikslais, tačiau patys ekranai iš esmės didelės naudos vaikų raidai ar pažintiniams gėbėjimams nesuteikia. Kaip teigia dr. Roma Jusienė, vaikų psichikos ir fizinei sveikatai esminiai dalykai yra laiko prie ekranų ribojimai ir aiškios taisyklės ar susitarimai, kiek, kada ir kokioms veikloms atlikti galima naudotis elektroninėmis medijomis (ekranais).Parengė Kauno lopšelio-darželio „Žilvitis“ psichologo asistentė Austėja Martinkutė
-
Skatinimų ir pasekmių politika darželyje 2022-12-01
Siekdami, kad vaikai darželyje mokytųsi tinkamo elgesio, vietoje neefektyvių bausmių, taikome elgesio pasekmėmis grįstą discipliną Peržiūrėti -
Vaiko adaptacija, kaip ją palengvinti? 2022-09-05
Vaiko adaptacijos darželyje laikotarpis neramus ne tik vaikui, bet ir jo tėvams. Abejoms pusėms šiuo laikotarpiu gali kilti daug ir įvairių jausmų – baimė, nerimas, beviltiškumas, gailestis ir noras, kad adaptacija kuo greičiau įvyktų ir pasibaigtų. Tad kyla klausimas, kaip šį adaptacijos laikotarpį padaryti kuo lengvesniu tiek vaikui, tiek tėvams?
Sukurkite namų dienotvarkę panašią į darželio. Visiškai nauja aplinka vaikui natūraliai gali kelti baimę ir nerimą, todėl naujoje aplinkoje gali būti lengviau priprasti, jeigu dienotvarkė namuose yra panaši į darželio (ypač valgymo ir miegojimo laikas).
Sudominkite vaiką darželiu. Papasakokite, kas darželyje vaikui gali patikti, būti įdomu ir pan. Pavyzdžiui, jeigu vaikui patinka šokti, galite papasakoti, kad darželyje kiekvieną savaitę yra šokių užsiėmimai.
Stenkitės, kad Jūsų su vaiku atsisveikinimai grupėje būtų greiti ir ramūs. Labai svarbu, kad patys tėvai atsisveikinimo metu jaustųsi ramiai, kadangi vaikai jaučia tėvų emocijas ir jas perima. Kai patys tėvai nesijaučia užtikrintai atsisveikinimo metu ir nesąmoningai transliuoja nerimą, vaikui gali atrodyti, kad darželyje tikrai yra ko nerimauti Taip pat, kuo ilgiau atsisveikinsite, tuo sunkiau vaikui bus jus paleisti, todėl atsisveikinimai turėtų būti kuo trumpesni.
Susikurkite atsisveikinimo ritualą. Svarbu, kad atsisveikinimas su vaiku įvyktų ir jis žinotų, kad Jūs išeinate. Atsisveikinimo palengvinimui gali padėti ritualo susikūrimas, pavyzdžiui, bučkis į žandą, žaibo davimas, susimojavimas pro langą ar pan. Svarbu su vaiku aiškiai susitarti: „bučkis, žaibas ir tada jau eisi į grupę“.
Paaiškinkite vaikui kada ateisite jo pasiimti. Tokiu būdu suteiksite vaikui saugumo ir sumažinsite palikimo baimę. Dažniausiai vaikai, o ypač labai maži, nesupranta valandų ir laiko – jų diena suskirstyta veiklomis, todėl labai svarbu pasiėmimo laiką paaiškinti vaikui jam suprantamu būdu, t.y. pagal veiklų seką. Pavyzdžiui, “tu pavalgysi pusryčius, tada padarysi darbelius, eisi su vaikais į lauką, grįši pavalgyti pietų, pamiegosi pietų miego, pavalgysi po miegelio ir tada jau aš ateisiu tavęs pasiimti”.
Neišsigąskite vaiko ašarų ir sudarykite sąlygas jam išsiverkti. Adaptacijos laikotarpiu vaikas patiria nemažai nerimo, streso ir tai visiškai normalu. Verkdamas vaikas išsivalo nuo nepatogių ir sunkių emocijų ir taip neleidžia joms kauptis organizme. Todėl leiskite vaikui verkti, būkite šalia, apsikabinkite, esant poreikiui – pasikalbėkite. Svarbu paminėti, kad sukilus stipriam verkimui, suaugusiajam būtina įsiterpti ir išvesti vaiką iš šios būsenos. O jei neramu, galite paskambinti grupės auklėtojai ir pasiteirauti ar vaikas nurimo.
Parengė psichologė-asistentė Austėja Martinkutė
- Saulė ir sveikata 2022-06-29
Prisiminkite saugaus buvimo saulėje taisykles Peržiūrėti
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Simona Sakalauskienė -
„Mikrobai bijo švaros“ 2022-06-16
Ikimokyklinio ugdymo „Gandriukų“ ir „Kiškučių“ grupių vaikai birželio 9 ir 16 dienomis kartu su visuomenės sveikatos priežiūros specialiste Simona diskutavo apie virusus, mikrobus ir kaip nuo jų apsisaugoti. Išsiaiškino kodėl reikia plauti rankytes, kas nutinka jų neplaunat, pasitikrino žinias, ar moka taisyklingai jas plauti. Žaidė smagų žaidimą, kurio metu specialiomis priemonėmis pamatė mikrobus ir kaip jie plinta.
- Pasaulinė autizmo diena
Balandžio 2 dieną minima Pasaulinė Autizmo supratimo diena. Ir ne tik ši diena – visas balandžio mėnuo yra skiriamas šviesti visuomenę apie sutrikimą ir išreikšti palaikymą šio sutrikimo žmonėms bei jų artimiesiems. Lopšelio – darželio ugdytiniai ir pedagogai, išreikšdami palaikymą autistiškiems žmonėms, įstaigos langus papuošė mėlynomis saulėmis. Būtent mėlyna yra laikoma autizmą simbolizuojančia spalva. Taip pat languose suspindo ir geltonos saulės, kurios šių dienų kontekste simbolizuoja palaikymą Ukrainos žmonėms, kovojantiems už savo laisvę.
Autizmo spektro sutrikimas pasireiškia trijose srityse: socialinėse sąveikose, verbaliniame ir neverbaliniame komunikavime bei elgesyje. Pats žodis spektras nurodo, kad sutrikimo lygis gali labai skirtis ir kiekvienas vaikas yra unikalus, kiekvienas į pasaulį žiūri savaip. Daugelį metų dirbantys specialistai teigia, kad neįmanoma surasti dviejų vienodų autistiškų vaikų – vieni gali komunikuoti, mėgdžioti suaugusiojo elgesį, o kiti – būti visiškai uždari. Tačiau daugelio metų patirtis leido specialistams išskirti keletą požymių, į kuriuos tėvai ir pedagogai turėtų atkreipti dėmesį bei pasikonsultuoti su specialistais (žiūrėti pirmą paveikslėlį). Jei vaikui pasireiškia vienas kitas bruožas, nevertėtų nerimauti. Svarbu suprasti, kad daug žmonių turi vienokių ar kitokių autistiškų bruožų, tačiau sutrikimas diagnozuojamas, kai pasireiškia požymių visuma.
Kuo daugiau žmogus žino apie sutrikimą, tuo jam lengviau suprasti ir priimti kitokį. Žemiau pateiktose nuorodose rasite informaciją, kuri praplečia supratimą apie autizmo spektro sutrikimą:
„10 dalykų, kuriuos vaikas su autizmo spektro sutrikimu norėtų, kad tu žinotum“ : https://www.vaikystes.lt/wp-content/uploads/2020/04/Autizmo-spektras-10-dalyku.pdf
Edukacinis filmukas: https://www.youtube.com/watch?v=axtEMFI5JCI
Oficialus Lietuvos autizmo asociacijos puslapis: www.lietausvaikai.lt
Parengė psichologo asistentė Jovita Petrauskienė - Niežinė erkė
Niežinė erkė plinta tiesioginio sąlyčio metu (nuo odos ant odos) su sergančiu žmogumi arba per užkrėstus erke daiktus (patalynę, rūbus, namų apyvokos daiktus). Niežams plisti padeda netinkamos higienos sąlygos arba jų nesilaikymas. Svarbiausias simptomas – odos niežėjimas, stiprėjantis atsigulus ir sušilus. Niežėjimą erkės sukelia grauždamos urvelius odoje. Optimali temperatūra niežinėms erkėms gyvuoti yra 37 laipsniai. Erkių takai dažniausiai aptinkami rankų tarpupirščiuose ir ant riešų, tačiau neretai bėrimų būna pažastyse, šlaunų vidiniame paviršiuje, sėdmenų ir krūtų spenelių srityse (ypač moterims), vyrams – išberia genitalijas (kapšelio odą, varpos sritį). Bėrimų gali būti ir kitose vietose. Užsikrėtus ligos simptomai (stiprus niežėjimas) vidutiniškai atsiranda po vienos ar dviejų savaičių, tačiau gali atsirasti ir po mėnesio ar net trijų. Skirtingai nei suaugusiems, vaikams niežinė erkė gali pažeisti viso kūno odą: kojų padus, delnus, plaukuotą galvos dalį, veidą. Jaunesnio amžiaus vaikams dažniausiai pasireiškia antrinė infekcija. Mažiems vaikams ir kūdikiams dažniausiai pažeidžiami galvos plaukuotoji dalis, delnai, padai, rankų pirštai bei tarpupirščiai. Jiems erkių randama net po nagų plokštelėmis. Jei niežais suserga vaikai, matoma ryškesnė uždegiminė reakcija nei suaugusiems, be to, dažniau pasitaiko bėrimų pūslelėmis ar net pūslėmis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS medikai primena, kad pagrindinė profilaktikos priemonė nuo niežų yra greitas ligos išaiškinimas ir visų užsikrėtusiųjų gydymas vienu metu. Gydymas nėra sudėtingas – skiriami tepalai arba emulsijos odos tepimui. Rizika užsikrėsti niežais sumažėja, kai laikomasi asmens higienos (nesinaudojama kitų asmenų rankšluosčiais, patalyne, rūbais, reguliariai prausiamasi ir kt.). Sergančiam niežais asmeniui rekomenduojama:- turėti asmeninį rankšluostį, lovos skalbinius ir atskirą nuo kitų šeimos narių miegamą vietą;
- privalu laikytis asmens higienos taisyklių, naudotis tik individualiais kūno priežiūros reikmenimis; ligonio ir jo lovos baltinius, naudotus 4 dienas, iki gydymo skalbti karštame vandenyje ir džiovinti mažiausiai 60°C temperatūroje arba virinti 1-2 proc. sodos tirpale arba 10 min. su skalbimo priemonėmis nuo užvirimo;
- rūbus, kurių negalima skalbti, lyginti iš abiejų pusių su garu arba talpinti į plastikinius maišus ir laikyti juose 4 paras. Paltus, kailinius ir gaminius iš odos laikyti lauke šiltuoju metų periodu 5 dienas, esant minusinei temperatūrai – 1 dieną;
- sergančiojo būste kruopščiai valyti, plauti dažniausiai liečiamus paviršius: durų rankenas, krėslų atramas;
- minkštus baldus, kilimus siurbti dulkių siurbliu, o plastikinius, metalinius ar medinius paviršius šluostyti 1-2 proc. sodos tirpalu.
- žaislus plauti karštame vandenyje su muilu;
Parengė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
I.Eva Skrebutėnaitė
- Eismo saugumo ugdymas ikimokykliniame amžiuje
Eismo saugumo įgūdžių ugdymas ikimokykliniame amžiuje neišvengiama būtinybė. Tačiau eismo įgūdžiai nesuformuojami per vieną dieną. Vaikai turėtų žinoti ir suprasti, kas yra kelių eismo taisyklės ir kodėl reikia jų laikytis, kokie pavojai tyko kelyje (gatvėje), kodėl kelią pereiti reikia kartu su suaugusiaisiais, kur kreiptis pagalbos ištikus nelaimei kelyje, koks yra pagalbos telefono numeris; suvokti kai kurių kelio ženklų reikšmes. Vaikai turėtų pažinti šviesoforo signalų reikšmes; žinoti, kaip apsisaugoti nuo eismo įvykių tamsiuoju paros metu ir kodėl reikalingas atšvaitas. Vaikas jau turėtų suprasti, kad saugumas priklauso nuo jo paties. Skatinamas vaiko gebėjimas vengti netinkamo elgesio kelyje.
PATARIMAI - Eik tik degant žaliam šviesoforo signalui.
- Būk atsargus visur – ne tik eidamas į darželį, bet net ir savame kieme.
- Jei gatvės pereiti nesuspėjai, nebėk. palauk „saugumo salelėje“, kol pravažiuos mašinos.
- Jokiu būdu nebėk skersai gatvės iš už stovinčios automobilio, nes pakliūsi po kitos atvažiuojančios automobilio ratais.
- Ant kelio ir gatvėje nežaisk, o žaidžiančius perspėk – tai pavojinga!
- Kelyje – iš darželio keliaudamas namo, eidamas per gatvę – būk susikaupęs, neišdykauk, nesistumdyk su draugai.
- Jei dega šviesoforo raudona šviesa – per kelią draudžiama eiti!
- Reikia elgtis apdairiai – nežiopsoti, gatvėje būti atidžiam.
Informaciją parengė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Eva Skrebutėnaitė, vadovaujantis metodinėmis rekomendacijomis ikimokyklinio ugdymo auklėtojams ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams
-
- Balandžio 2-oji – Pasaulinė autizmo diena
Balandžio 2 dieną visame pasaulyje minima Pasaulinė
autizmo diena! Autizmas (iš graikų „autos“ – pats, „izmas“ – orientacija) – įvairiapusis žmogaus raidos sutrikimas, kuriam būdingi sutrikimai, pasireiškiantys trijose veiklos srityse: socialinės sąveikos, verbalinės (kalbinės) ir neverbalinės (nekalbinės)komunikacijos bei elgesio. Autizmo bruožų turintys žmonės „kitaip“ suvokia aplinką. Jie dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems tampa sunku pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Autistai retai ieško akių kontakto, jiems sunku atpažinti kito žmogaus nuotaiką veide. Įrodyta, jog autizmas tikrai nėra blogo auklėjimo ar konfliktų šeimoje padarinys. Jam įtakos turi genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš, per ir po gimimo. Neigiami veiksniai gali paveikti smegenų vystymąsi ir sukeltiautizmo sutrikimus. Autizmo simptomai yra skirtingi, o jų sunkumo laipsnis keičiasi augant vaikui. Teikiant tinkamą pagalbą, sutrikę gebėjimai gali būti pagerinami, o autistiško elgesio apraiškos sušvelninamos daugiau skaityti čia - Kovo 22-oji – Pasaulinė vandens diena
Kasmet kovo 22 dieną visame pasaulyje minima Pasaulinė vandens diena. Šios dienos tikslas– skatinti sąmoningą požiūrį į vandenį ir jo didžiulę svarbą kiekvienam iš mūsų.Vanduo yra pagrindinė mūsų kūno sudedamoji dalis, jis būtinas organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Todėl specialistų teigimu vandens gėrimas turi tapti įpročiu. Tam pasitarnaus keletas paprastų patarimų:
– išgerkite stiklinę vandens vos tik atsikėlę iš lovos ryte. Stiklinė vandens puikiai Jus atgaivins;
– visada nešiokitės pripildomą buteliuką vandens. Tam puikiai tiks daugkartinio naudojimo buteliukas ar gertuvė, kurį galėsite vėl pripildyti. Nauda visokeriopa: galėsite atsigerti bet kuriuo momentu, neišlaidausite pirkdami vandenį, o ir į aplinką pateks mažiau panaudotų vienkartinių pakuočių;
– gerkite vandenį, o ne saldžius gėrimus. Taip sumažinsite suvartojamą cukraus kiekį ir gausite daugiau organizmui reikalingo vandens;
– kai norisi ko nors užkąsti, išgerkite stiklinę vandens. Tai padės numalšinti alkį;
– galvokite apie tai, kiek vandens šiandien jau išgėrėte, – tai padės išgerti jo tiek, kiek reikia;
– mėgaukitės gerdami vandenį!
Vanduo sudaro didžiąją žmogaus kūno dalį: suaugusiojo 55-60 procentų, o kūdikio – net 70 procentų. Todėl kūdikiui vandens reikia daugiau – per parą po 150-200 ml kiekvienam kūno svorio kilogramui. Antraisiais gyvenimo metais būtinas vandens kiekis mažesnis – iki 100-150 ml kilogramui.
Vaiko vandens poreikis priklauso nuo jo amžiaus, veiklos intensyvumo ir aplinkos temperatūros. Pavyzdžiui, 5–8 metų vaikui per dieną reikėtų išgerti 1 litrą (5 stiklines), 9-12 metų – 1,5 litro (6-7 stiklines), 13 metų ir vyresniam – 2 litrus (8-10 stiklinių). Daugiau vandens prireiks karščiuojančiam, vemiančiam ar viduriuojančiam mažyliui, nes tuomet jis praranda daug skysčių.
Vanduo nuolat būtinas kiekvienai kūno ląstelei. Tik būdamas skystas – turėdamas pakankamai vandens – kraujas teka kraujagyslėmis ir nuneša į tas ląsteles deguonį ir maistą, o paskui iš jų išneša anglies dvideginį ir ląstelių veiklos atliekas. Vanduo padeda pasisavinti augančiam vaikui būtinas mineralines medžiagas. Vandens atsargos organizme nesikaupia, jo nuolat netenkame su šlapimu, išmatomis, prakaitu ir iškvepiamu oru.
Kaip suprasti, kad vaikui trūksta skysčių ??
Vandens trūkumas pasireiškia labai greitai, požymiai atsiranda jau esant 1 proc. vandens deficitui. Svarbiausias iš jų – troškulys. Jis įspėja apie vandens poreikį. Troškulio nenumalšinus džiūsta burna, akys, sumažėja prakaitavimas, vaikas pradeda rečiau šlapintis arba iš viso nustoja. Vandens netekimo požymiai gali būti apatiškumas, galvos skausmas, irzlumas, negebėjimas sutelkti dėmesį, vidurių užkietėjimas. Vandens trūkumui tęsiantis gresia pavojus kraujotakos, kvėpavimo ir termoreguliacinės sistemos veiklai.
Parengė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
I.Eva Skrebutėnaitė
-
Spalio 10 d. – Pasaulinė psichikos sveikatos diena.
Psichikos sveikata – viena didžiausių ir kartu pažeidžiamiausių vertybių šiuolaikinėje visuomenėje. Ji yra sveikatos dalis, lemianti žmogaus gebėjimą pažinti pasaulį, bendrauti ir išreikšti savo jausmus, tai nėra vien psichikos ligos nebuvimas. Ši diena mums primena apie psichinės sveikatos, jos stiprinimo, prevencijos svarbą. Tai – gera savijauta, stabili emocinė ir dvasinė būsena, leidžiantis žmogui džiaugtis savo gyvenimu, ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį.
Psichikos sveikatos sutrikimų požymiai :- Fiziniai simptomai: kraujospūdžio svyravimai, virškinimo sutrikimai, apetito pokyčiai ir t.t..
- Emociniai simptomai: įtampa, vidinis diskomfortas, bloga nuotaika ir t.t.
- Pažinimo pokyčiai: dėmesio sutrikimai, pakitęs požiūris į aplinką ir save, prarandamos turėtos žinios, patirtis ir t.t.
- Suvokimo pokyčiai: garsai ir kvapai, kurių nėra, išgyvenimai, neegzistuojantys realybėje ir t.t.
- Mąstymo pokyčiai: neįprastos ar klaidingos idėjos ir įsitikinimai, pašalinių jėgų poveikis, įsitikinimas, kad žmogus persekiojamas, nuodijamas, stebimas arba jis tapo neįprastai galingu, didingu ir t.t.
- Elgesio pokyčiai: agresyvus ar keistas elgesys, nesuprantamas elgesys, pozos, grimasos, gestai ir t.t.
Kad žmogaus psichikos sveikata būtų stipri, rekomenduojama:
- Nuolat tobulinti save;
- Susirasti mėgstamą veiklą;
- Mokytis prisiimti atsakomybę;
- Džiaugtis tuo ką turi (šeima, draugai ir pan.);
- Iš anksto neišgyventi dėl galimų sunkumų.
Paprasti dalykai kaip gera mityba, fizinis aktyvumas, bendravimas su draugais ir tais, kuriuos mylite, kuriais pasitikite, poilsis, rūpinimasis kitais ir savimi – tai yra būdai, padedantys stiprinti psichinę sveikatą.
Informaciją parengė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė I. Eva Skrebutėnaitė, vadovaujantis SAM pateikta informacija.
- Rugsėjo 26 d. – Pasaulinės aplinkos ir sveikatos diena
Kaip ir kasmet, rugsėjo 26-ąją minima Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikiamais duomenimis, žmogaus sveikatą lemia šie pagrindiniai veiksniai: gyvensena (50 proc.), genetinis pagrindas (20 proc.), aplinka (20 proc.) ir medicinos pagalba (10 proc.). Aplinkos veiksnių, darančių įtaką žmogaus sveikatai – tūkstančiai, juos galima sugrupuoti į kategorijas:
- fizikiniai veiksniai (triukšmas, elektromagnetiniai laukai),
- cheminiai (pramoninė oro tarša ir žemės ūkio tarša cheminėmis medžiagomis),
- biologiniai (žiedadulkės, mikroorganizmai),
- socialiniai (nedarbas) ir kiti.
Žmogaus gyvenimo trukmė yra konkrečiai susijusi su gyvenamąja aplinka, o nepalanki gyvenamoji aplinka tiesiogiai veikia sveikatą. Aplinkos oro užterštumas didina sergamumą įvairiomis kvėpavimo sistemos ligomis (bronchitu, bronchine astma), kraujotakos sistemos ligomis (kraujagyslių susirgimai, širdies darbo sutrikimai) ir taip pat kenkia žmogaus nervų sistemai, emocinei būklei, imunitetui. Kalbant apie fizinės aplinkos veiksnius, svarbu išskirti, kad kiekvienam organizmui yra būtinas maistas, vanduo, oras. Kiekvienas asmuo turi teisę į švarią, saugią aplinką. Saugią bei sveiką aplinką žmonės privalo susikurti patys. Į sveikos aplinkos kūrimą turėtų įsitraukti ne tik pavieniai asmenys, bet ir visa bendruomenė. Aplinka daro įtaką mūsų savijautai, gyvenimo kokybei, todėl kiekvienas žmogus turi prisidėti prie prevencinių priemonių taikymo įgyvendinimo, norint sustabdyti neigiamą aplinkos poveikį. PSO siūlo strategijas, kurias taikydami galime pagerinti aplinkos sąlygas siekdami geresnės sveikatos:
- Rūšiuoti popierių, plastiką, stiklą. Šias medžiagas galima perdirbti ir vėl panaudoti ne vieną kartą;
- Skatinti savo šeimos narius, draugus ir kaimynus atiduoti buitinę techniką ar padangas į specialias aikšteles, rūšiuoti baterijas ir taip apsaugoti aplinką, neteršti vandens, pakrančių, parkų ar miškų.
- Stenkitės naudoti produktus, pagamintus iš perdirbtų medžiagų, rinktis prekes pažymėtas perdirbtų ir ekologiškų prekių ženklais.
- Skatinti naudojimąsi viešuoju transportu;
- Aktyvinti fizinio judėjimo būdus;
- Stiprinti maisto saugos sistemą visose šalyse;
- Išeidami iš namų išjunkite šviesas, nenaudojamus elektros prietaisus.
Informaciją parengė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė I. Eva Skrebutėnaitė, vadovaujantis SMLPC duomenimis.
- Balandžio 2-oji – Pasaulinė autizmo diena
- Vaikų profilaktinis skiepijimas Vaikų profilaktinis skiepijimas − tai viena iš sveikatos priežiūros sričių, kuri visame pasaulyje finansuojama iš valstybės biudžeto, neatsižvelgiant į šalies ekonominio išsivystymo lygį. Vakcina yra laikoma saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų (infekcijų). Taip apsaugomas ne tik kiekvienas žmogus, tačiau ir sukuriama saugi aplinka visuomenei. Kiekviena vakcina yra skiriama apsaugoti žmogaus organizmą nuo konkrečios ligos/infekcijos visą gyvenimą arba tam tikrą laikotarpį. Medikas, skirdamas vakciną, vadovaujasi vakcinos aprašu, kuriame yra nurodytos įskiepijimo dozės ir pakartotino skiepijimosi laikas. Tam, kad skiepai būtų efektyvūs ir susidarytų imunitetas, privaloma laikytis atitinkamos vakcinacijos sekos (kurso), kuris nurodytas vakcinos apraše. Po vakcinacijos galima užsiimti kasdiene veikla ir nevaržyti savęs. Svarbiausia nepažeisti, netrinti ar kitaip nesudirginti skiepų dūrio vietos. Laipsniškas vakcinos įsisavinimas užtikrina saugesnį imuniteto susiformavimą. Paskiepytas asmuo visada yra perspėjamas dėl galimo šalutinio poveikio. Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr.V-955 2014 m. „Dėl Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus patvirtinimo“ naujagimiai, kūdikiai ir vaikai valstybės lėšomis skiepijami nuo 11 vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų: nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, žmogaus papilomos viruso, B tipo meningokoko, rotaviruso. Jei dėl tam tikrų priežasčių vaiką pavėluota paskiepyti, tėvams tereikia su juo kreiptis į savo šeimos gydytoją ir vaikas bus skiepijamas pagal individualų skiepijimų kalendorių.
Sergantis, karščiuojantis ar bet kokios ligos ūmiame periode žmogus neskiepijamas !!!
Informaciją parengė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė I.Eva Skrebutėnaitė, vadovaujantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis
- Veido kaukės privalomos nuo rugpjūčio 1 dienos
Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) epideminę situaciją Lietuvoje ir pasaulyje bei siekdama riboti COVID-19 ligą sukeliančio viruso plitimą visuomenėje siūlo privalomai dėvėti nosį ir burną dengiančias priemones. Ypač tai aktualu tose vietose, kur nėra galimybės išlaikyti saugaus (daugiau nei 2 metrų) atstumo nuo kitų asmenų: viešajame transporte, uždarose prekybos, įskaitant ir prekybos centrų patalpas, ir paslaugų teikimo vietose. Gyventojai kviečiami laikytis saugaus atstumo, asmens higienos, kosėjimo etiketo.
Šie pakeitimai įsigalios šeštadienį, rugpjūčio 1 d., sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu.
Kaip tinkamai naudoti veido kaukes:
Informacija atnaujinta 2024-05-13
