Stokholmo darželis „Roslags-Kulla- och Ljustero forskolor“ mus įsitraukė į vaikų lyderystės stiprinimo NordPlus projektą „Hear the children“ (NPJR-2023/10073). Projektą vykdysime 2023/2025 m.
Šiam projektui įgyvendinti gausime 11 108 eurus plačiau
-
Paskutinis projekto „Hear the Children“ (NPJR-2023/10073) partnerių susitikimas 2025-06-27
Birželio 22-26 dienomis darželio direktorė Jolanta ir mokytojos Airina ir Edita, lankėsi dviejuose Reikjaviko darželiuose. Šiuo vizitu mes užbaigėme itin sėkmingą NordPlus projektą “Hear the children “(NPJR-2023/10073). Ką mums davė šis projektas? Pasitikrinome, kaip Vaiko teisių konvencija veikia mūsų darželyje bei išmokome geriau išgirsti vaikų balsą, įtraukti vaikus į sprendimų priėmimo procesus.
Parengė direktorė Jolanta V.
-
„Svarbiausia – vaikas, o ne jūsų planai“ 2025-05-15
„Nordplus“ projektas, kurio pagrindiniai principai yra JT vaiko teisių konvencija ir UNESCO vertybės, atkreipia dėmesį į darželinukus. Dalyviai nori užtikrinti, kad Šiaurės ir Baltijos šalių darželiai žinotų, kaip mokyti vaikus aktyviai dalyvauti demokratijoje.Joan Rask, žurnalistė
Kaip vaikai tampa demokratiniais piliečiais? Ir kaip parengti mokytojus, kad jie galėtų padėti jaunesniems vaikams įsitraukti į demokratinius procesus?
Tai pagrindinis klausimas, kylantis už „Nordplus“ projekto „Išgirsk vaikus“. Projekte aštuonios Šiaurės ir Baltijos šalių institucijos susibūrė, kad ištirtų, kaip jos galėtų geriau dalyvauti demokratiniuose procesuose, kuriuose tiesiogiai dalyvauja vaikai. Tačiau ko tam iš tikrųjų reikia?
Maria Lundin Lindgren yra dviejų darželių Österåkers savivaldybėje – Roslags-Kulla ir Ljusterö – į šiaurę nuo Stokholmo direktorė ir pagrindinė projekto koordinatorė skaityti daugiau
-
Partnerių susitikimas Lietuvoje: projekto „Hear the Children“ (NPJR-2023/10073) žingsniai į priekį 2025-04-14
2025 metų balandžio 7-11 dienomis Lietuvoje įvyko tarptautinio NordPlus projekto „Hear the Children“ partnerių susitikimas, subūręs atstovus iš Lietuvos, Estijos, Švedijos, Grenlandijos ir Islandijos. Šis projektas siekia stiprinti vaikų balsą švietimo procese, skatinti jų įsitraukimą, emocinį sąmoningumą bei kultūrinį dialogą tarp Šiaurės ir Baltijos šalių.Susitikimas vyko Kauno lopšelyje-darželyje „Žilvitis“ bei Šiaulių lopšelyje-darželyje „Salduvė“, kur partneriai dalijosi pasiekimais, gerąja praktika bei planavo tolimesnius žingsnius. Dalyviai aptarė, kaip kiekvienoje šalyje įgyvendinamos projekto veiklos ir ieškojo bendrų sprendimų, kaip dar labiau įgalinti vaikus būti aktyviais bendruomenės nariais.
Veiklos ir patirtys
Susitikimo metu svečiai iš užsienio dalyvavo įvairiose kūrybinėse dirbtuvėse kartu su mokiniais ir pedagogais. Lankėsi Kauno KTU Vaižganto progimnazijoje, negalią turinčių asmenų centre „Korys“ kur stebėjo praktinius užsiėmimus, kuriuose vaikai išreiškė savo mintis per meną, judesį ir diskusijas. Taip pat vyko mokytojų pristatymai apie emocinio raštingumo ugdymą, vaikų teises ir mokymosi aplinkos kūrimą, kurioje kiekvienas vaikas jaustųsi išgirstas.
Vaikų balsas – svarbiausias
Projekto esmė – suteikti vaikams daugiau galimybių išsakyti savo nuomonę ir būti aktyviais pokyčių dalyviais. Partnerių susitikimas Lietuvoje tik dar kartą patvirtino, kad vaikų balsas yra reikšmingas ir kad, dirbant kartu, galime kurti labiau įtraukiančią ir palaikančią mokymosi aplinką visame Šiaurės ir Baltijos regione.
Tolimesni žingsniai
Aptarus projekto eigą ir rezultatus, partneriai sutarė dėl tolimesnių veiklų: bendros mokymosi medžiagos kūrimo, mokinių refleksijų rinkimo bei baigiamojo susitikimo Islandijoje planavimo. Projekto „Hear the Children“ tikslai nuosekliai juda į priekį, o šis susitikimas buvo puikus įrodymas, kokie prasmingi ir gyvi gali būti tarptautiniai projektai.
Parengė priešmokyklinio ugdymo mokytoja Airina J.
-
„Išgirsti vaiką. Iššūkiai, galimybės, patirtis“ 2025-03-21
2025 m. kovo 21 d. Kauno švietimo inovacijų centras ir Kauno lopšelis-darželis „Žilvitis“ organizavo respublikinę metodinę-praktinę konferenciją „Išgirsti vaiką. Iššūkiai,galimybės, patirtis“, kuri vyko hibridiniu būdu: Kauno lopšelyje-darželyje „Žilvitis“ ir virtualioje aplinkoje. Konferencijoje dalyvavo Kauno, Kauno rajono, Šiaulių, Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogės. Lopšelio-darželio direktorė J. Varanavičienė , mokytojos Airina J., Gabrielė G., Inga P. pasidalino patirtimi apie įstaigoje nuo 2023 metų įgyvendinamą NordPlus projektą „Hear the children“ (NPJR-2023/10073) – kaip darželyje įgyvendinama Vaiko teisių konvencija, kaip mokame išklausyti vaikus ir stipriname jų įsitraukimą į sprendimų priėmimą. Savo pranešimus pateikė Šiaulių lopšelio-darželio „Salduvė“, Klaipėdos lopšelio-darželio „Giliukas“, Kauno lopšelio-darželio „Spindulys“ pedagogės. Diskusijų metu mokytojos išsakė savo įžvalgas ir lūkesčius apie galimybes ir metodus kaip išgirsti vaikus, stiprinti jų teisę dalyvauti priimant sprendimus ir praktiškai reikšti savo nuomonę.
Parengė mokytoja Gabrielė G.
- Nord plus projekto „Hear the children“ („Išgirsti vaiką“) vasario mėnesio veiklos.
Nord plus projekto „Hear the children“ („Išgirsti vaiką“) vasario mėnesio veiklų tikslas – patiems kurti žaidimo taisykles, gebėti jas paaiškinti ir pritaikyti žaidimo eigoje. Su 3-4 metų „Kiškučių“ ir „Geniukų“ grupių vaikais išbandėme žaidimą „Aš šnipinėju“, kurio tikslas buvo lavinti jų kalbinius įgūdžius ir žodyną. Žaidimą pradėjome slėpdami pasirinktą daiktą ar žaislą dėžėje. Dauguma vaikų įsitraukė ir gebėjo jį apibūdinti, naudodami spalvas, formas ar funkcijas. Kai kurie sakė, kad daiktas yra „apvalus“ ar „minkštas“, o kiti – tiesiog iš karto pasakė, kas slepiasi dėžėje.Antroje žaidimo dalyje pabandėme apibūdinti matomą daiktą be dėžės. Šis etapas pasirodė sudėtingesnis – tik dviem vaikams pavyko nupasakoti daiktą taip, kad kiti galėtų jį atspėti. Mažesnieji vaikai dažniausiai nespėliojo arba nelabai suprato, ką daryti, todėl neįsitraukė į veiklą.Nepaisant iššūkių, žaidimas buvo naudingas plečiant vaikų žodyną. Drąsesni vaikai aktyviai dalyvavo, tačiau nekalbantys vaikai susidomėjimo beveik nerodė. Ateityje būtų galima įtraukti daugiau vizualinių priemonių ar gestų, kad žaidimas būtų prieinamesnis visiems vaikams.
Vyresniųjų „Ežiukų“ ,„Voveriukų“ , „Katinėlių“ ir „Gandriukų“ grupių vaikai sugalvojo kaip kūrybiškai galime pažvelgti į žaidimą ,,Aš šnipinėju“. Sukūrė tam skirtą dėžutę, kurioje paslėpėme žaislą. Ugdytiniams labiausiai patiko ieškoti daikto, kurį jie slėpė nuo draugų, tačiau pradiniai apibūdinimai dažnai buvo netinkami, nes leido per greitai atspėti paslėptą daiktą. Pavyzdžiui, jei slėpė siūlus, pirmoji užuomina būdavo: „daiktas, su kuriuo siuvame“. Vis dėlto, padedant mokytojai, žaidimo eiga tobulėjo. Žaidimo vedėjui mokytoja patardavo apibūdinti daikto formą, spalvą ar medžiagą, iš kurios jis pagamintas. Vedantys vaikai gebėjo atsakyti į spėliojančiųjų klausimus ir suprato, kad platesnės, ne tokios tiesioginės užuominos leidžia ilgiau pratęsti žaidimą. Natūralu, kad vaikai, turintys platesnį žodyną ir geresnius kalbinius gebėjimus, sugalvodavo įvairesnių užuominų. Tačiau ne visiems žaidimas buvo vienodai įdomus.Veiklos metu išryškėjo lyderiai, nors savo jėgas išbandė beveik visi vaikai. Du berniukai įsitraukti nenorėjo. Po bendros veiklos vaikai žaidimą tęsė savarankiškai mažose grupelėse. Jie ne tik bandė atspėti paslėptą daiktą, bet ir patys jį apibūdino, remdamiesi jau įgyta patirtimi.“ Vaikam prabalsavus ir atrinkus vieną vaiką, net nustebome, kad mergaitei beveik iškart (iš 3 karto) pavyko atspėti, jog dėžėje slėpėsi žaislas ,,lipni ranka“. Smagiai praleidom laiką, vaikai daug juokėsi.
Priešmokyklinio amžiaus „Pelėdžiukų“ ir „Bitučių“ grupių vaikai žaidė šnipinėjimo žaidimą. Vaikai susikūrė, nupiešė objektų, daiktų korteles susijusias su Lietuvą. Vienas iš ugdytinių ne parodydamas išsirinkdavo kortelę ir joje pavaizduotą objektą ar daiktą apibūdindavo kuo plačiau, o „šnipai“ pasirinkę savo spėjimus parodydavo uždėdami savo vardo kortelę ant numatomos kortelės. Po žaidimo visi ugdytiniai gavo „Šnipų diplomus“. Pradėjus žaisti šį žaidimą priešmokyklinukai nusprendė, kad reikia susikurti pagrindines taisykles, kurių privalėsime visi laikytis, taip visi vieningai sugalvojome, kad Šnipai turi laikytis „Šnipų kodekso“ – elgesio taisyklių: -
- „Šnipas visada padeda draugui“
- „Slaptos informacijos neišduodame garsiai“
- „Jei misija per sunki, prašome pagalbos“
Vaikai jaučiasi įgalinti, nes jų sukurtos taisyklės galioja visiems.
Parengė priešmokyklinio ugdymo mokytoja Airina Jančaitienė
-
„Kaip pasakos prakalbina vaikus“. Nord plus projekto „Hear the children“ („Išdirsti vaiką“) lapkričio mėnesio veiklos lopšelyje-darželyje „Žilvitis“
Pasakos yra puikus įrankis vaikų kalbai lavinti, nes jos natūraliai įtraukia vaikus ir padeda ugdyti žodyną bei pasakojimo įgūdžius. Lopšelio-darželio „Žilvitis“ mokytojos, pasitarimo metu nusprendė, kad norint, kad vaikai laisvai reikštų savo mintis, jų žodynas turi būti gausus, todėl, lapkričio mėnesį vaikų žodyno gausinimui ir jų prakalbinimui kaip įrankį visose amžiaus grupėse naudosime pasakas.
Priešmokyklinio ugdymo grupėse buvo skatinami pasakojimo įgūdžiai, vaikams užduodami klausimai „Kas nutiko pradžioje?“, „Kaip jautėsi veikėjai?“, „Kuo baigėsi pasaka?“, Prašoma vaikų pasakai sukurti kitokią pabaigą arba sukurti savo istoriją, perpasakoti pasaką savais žodžiais. Mokytojos klausdamos vaikų apie pasakos turinį, skatino vaikus kalbėti pilnais sakiniais, atkreipdavo vaikų dėmesį į pasakojime vartojamus skirtingus veiksmažodžius ir jų formas.
Vyresniojo amžiaus darželio grupėse po pasakos aptarimo buvo prašoma vaikų nupiešti, kaip jie įsivaizduoja veikėjus ir sukurti savo istoriją apie juos. Diskutavo ryto rato metu apie pasakų moralus ir jų pritaikymą kasdieniniame gyvenime, prašė vaikų apibūdinti veikėjus ir vietas naudodamos pasakos žodžius.
Jaunesniojo amžiaus darželio grupėse vaikai pasakas inscenizavo naudodami savo žodžius ir sugalvodami vaikams patinkančius veikėjus. Mokytojos sekdavo vaikams pradžią pasakos ir leisdavo vaikams fantazuoti kas gali būti toliau. Vaikai kartu su mokytojomis sukūrė dainelę pagal pasaką, naudodami būgnelius, švilpynes, kad sustiprintų emocijas.
Lopšelio grupėse vaikai kartu su mokytojomis sukūrė pasaką smėlio dėžėje naudodami įvairius pasakų objektus ( šiaudus, akmenukus, medines lazdeles), skaičiavo pasakos veikėjus, bandė atkartoti pasakos veikėjų vardus.
Pasakų naudojimas lavina ne tik kalbą, bet ir vaizduotę, socialinius gebėjimus bei emocinį intelektą. Vaikai tampa laisvesni ir pradeda aiškiau reikšti savo mintis.
Parengė mokytoja Airina Jančaitienė
-
Kaip mes girdime vaikus ryto rato metu? NordPlus projekto Heart the children spalio mėnesio veiklos lopšelyje -darželyje „Žilvitis“
Spalio mėnesį darželio mokytojos didelį dėmesį kreipė į vaikų prakalbinimą ryto rato metu. Tik laisvai komunikuojantis ir rišliai mintis dėstantis vaikas gali argumentuotai pasakyti savo nuomonę.
Jaunesnėse ir lopšelio grupėse mokytojos vaikų prakalbinimui naudoja žaisliukus, dažniausiai tie žaisliukai asocijuojasi su namais ir šeima, todėl vaikai atsipalaiduoja ir taip lengviau gali reikšti savo mintis.
Vyresnėse ir priešmokyklinėse grupėse vaikai jau kalba pilnais sakiniais, tačiau ne visada tai padaryti yra lengva, todėl mokytojos naudoja įvairius žaidimus, skaičiuotes, eilėraščius, daineles. Labai pasitvirtinęs žaidimas yra ‚Minčių lietus“ kuomet vaikai nebijodami suklysti sako savo pastebėjimus apie savaites veiklas, savo patyrimus ir išgyvenimus. Vyresniųjų grupių mokytojos pastebėjo, kad svarbu labai palaikantis akių kontaktas ir pastiprinimas toks kaip „Kaip smagu, kad tu tai pastebėjai“, „ Džiaugiuosi, kad išdrįsai pasakyti“ ir panašūs paskatinamieji žodžiai. Visose grupėse ryto rato metu vaikai aktyviau kalbėjo tuomet kai rankose laikė kokį nors žaislą ir galėjo pasakoti jam, sunkiau kalbėjosi tuomet, kuomet rankos buvo laisvos.
Parengė mokytoja Airina J.
- NordPlus projekto „Hear the children“ („Išgirsti vaiką“) partnerių susitikimas Švedijoje
Kauno lopšelio-darželio ‚Žilvitis“ mokytojos, Airina, Inga ir Karolina kartu su partneriais iš Švedijos, Grenlandijos, Estijos ir Islandijos rugsėjo 16-20 dienomis susitiko Švedijos sostinėje Stokholme aptarti ir pasidalinti patirtimi, kaip sekasi įgyvendinti NordPlus projektą „Hear the children“ (NP-JR-2023/10073). Tai jau ketvirtasis partnerių susitikimas, kurio metu kalbėjomės ir tarėmės, kaip geriau įsiklausyti, kaip išgirsti vaikus ir kaip parodyti, kad mes juos girdime.
Švedijoje mokytojos lankėsi Fargladans, Ljustero, Norrboda ir Kristallens ikimokyklinio ugdymo įstaigose, stebėjo ir analizavo ugdymo(si) bei mokytojų darbo aplinkas, atliko praktines veiklas ir aptarė galimybes, kaip tai panaudoti savo įstaigose. Diskusijų metu buvo aptartos Švedijos ir Lietuvos ikimokyklinio ugdymo programos, kaip taikomas lėtasis mokymas ir dirbama su specialiuosius poreikius turinčiais vaikais. Lankytose ikimokyklinio ugdymo įstaigose ugdoma daug skirtingų kultūrų vaikų, todėl mokytojos turėjo galimybę susipažinti ir pasidalinti patirtimi, kaip ir kiek pasiteisina kortelių sistema, kai grupę lanko įvairių tautybių vaikai, kaip kurti ugdymosi kontekstus. Anot Norrboda darželio specialiosios pedagogės, šiais laikais yra daug vaikų, kurie dėl kažkokių priežasčių tiesiog atsisako kalbėti su mokytoju, o prakalbinti tokį vaiką labai svarbu. Kortelių metodas padeda ne tik prakalbanti, bet suprasti bei išgirsti kiekvieną vaiką. Grįžusios nusprendėme išbandyti kortelių metodą Kauno „Žilvityje“.
Švedijos pedagogikos mokslų daktarės Karin Alnervik pranešimas “Vaikų teisės ir pasirinkimai” privertė susimąstyti kad mes, suaugę, dažnai norėdami būti geresni ne leidžiame vaikams rinktis, o tiesiog jiems pataikaujame. Šį iššūkį nutarta aptarti kito susitikimo metu.
Dėl vaiko atvaizdo apsaugos mokytojos neturėjo galimybės pabūti su vaikais veiklų metu, tačiau matė ir stebėjo juos žaidžiančius lauke. Nors švedai teigia, kad jų vaikai labai uždari, susitikime dalyvavusios mokytojos tvirtina, kad labiau atsipalaidavusių, norinčių bendrauti ir laimingų vaikų dar nebuvo sutikusios. Tad turime dar apie ką pamąstyti ir kur tobulėti.
Projektas finansuojamas Šiaurės šalių tarybos lėšomis skaityti daugiau
Priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Airina Jančaitienė
-
2024 m. balandžio 22-26 d. NordPlus projekto „Hear the children“ (NP-JR-2023/10073) partneriai – ikimokyklinio ugdymo mokytojos iš Estijos, Lietuvos, Švedijos, Islandijos ir Grenlandijos – susitiko Grenlandijos sostinėje Nuuke pasidalinti patirtimi, kaip Vaiko teisių konvenciją įgyvendinama ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Lietuvą atstovavo Kauno lopšelio-darželio „Žilvitis“ komanda bei Šiaulių lopšelio-darželio „Salduvė“ ir Klaipėdos lopšelio-darželio „Giliukas“ mokytojos. Susitikimo metu dalinomės įžvalgomis, kaip Šiaurės ir Baltijos šalių ikimokyklinio ugdymo įstaigose įgyvendinamas šio projekto tikslas – įsiklausyti ir išgirsti vaiką, išgirsti vaiko kūno kalbą, ir net išgirsti vaiko tylą, kuri taip pat yra iškalbinga. Pasidalinome praktine patirtimi, kaip vaikai dalyvauja priimant sprendimus , kaip išreiškia savo nuomonę. Diskusijų metu išryškėjo kertinis akcentas – svarbu, kad vaikai siūlydami savo idėjas, prisiimtų atsakomybę jas įgyvendinant, o mokytojos vaikams akcentuotų „Mes tai darome todėl, kad jūs taip nusprendėte“.
Turime daug ko pasimokyti vieni iš kitų. Buvo daug įdomių minčių ir pastebėjimų išklausius Švedijos pedagogikos mokslų daktarės Karin Alnervik pranešimą „Mokymas apie demokratiją ir mokymas per demokratiją“. Apmąstėme savo asmeninę patirtį ir santykį su demokratija ir kokią įtaką mūsų patirtis daro ugdymui. Aplankėme Grenlandijos lopšelį-darželį „Meeqqerivik Naasut“ ir susipažinome su Grenlandijos ikimokyklinio ugdymo programa, mokytojų darbo sąlygomis. Svetingai priėmė sostinės savivaldybės atstovai, supažindino kaip Grenlandijoje plėtojama Vaiko teisių konvencija.
Smalsumas ir kūrybiškumas padeda vystytis demokratijai, sako mūsų kolegos grenlandai, tam pritariame ir mes. Buvo įdomu buvo ne tik pamatyti, bet ir pajusti Grenlandijos istoriją, gamtą, kuri užgrūdina žmones, daugiau sužinoti apie grenlandų kalbą ir kultūrą, paskanauti tradicinių banginio ir ruonio patiekalų. Grįžę pasistengėme patirtį ir įspūdžius perteikti savo ugdomiems vaikams, jų šeimoms, kolegoms, bei suformulavome naujus iššūkius sau.
Beje, Grenlandija yra šiaurės šalis, tačiau žmonės mus pasitiko su šypsenomis veiduose, noriai bendravo ir dalijosi savo patirtimi, o vaikai pradžioje mus stebėję gal kiek nedrąsiai išlydint negailėjo savo šypsenų. Tad ir mes išmokome daugiau šypsotis.
Parengė priešmokyklinio ugdymo mokytoja Airina Jančaitienė
-
„Kūrybinių sprendimų priėmimas žaidžiant siužetinius – vaidmeninius žaidimus“ 2024-02-05
Darželyje vykdomo Nord plus projekto „Hear the children“(NP-JR-2023-10073), 2024 m. sausio mėnesį veiklos buvo orientuotos į vaikų pasirinkimus žaidžiant siužetinius- vaidmeninius žaidimus. Visose grupėse vyko panašūs žaidimai, tačiau labai skirtingai. Mokytojos pasitarimo metu diskutavo, kad vaikai žaidžia dažniausiai tai ką mato, žaidimai ateina per patirtį, atkartojant artimiausius sau žmones. Skirstantis vaidmenis paaiškėjo grupių lyderiai, kurie vaikams pasiūlydavo būti vienu ar kitu personažu. Dažnoje grupėje mokytojos pastebėjo, kad vaikai žaisdami kopijuoja pačių mokytojų rankų gestus, frazes, mimikas. Jaunesniojo amžiaus „Ežiukų“ ir „Voveriukų“ grupių vaikai dažniausiai žaidė „namus“, mergaitės ir berniukai kopijavo savo mamas ruošdamos maistą ir skalbdamos drabužius, lopšelio grupių vaikai labai dažnai žaidžia „gimtadienius“. Žaidimus jie žaidžia individualiai, po vieną. Vyresniojo ikimokyklinio amžiaus „Katinėlių“, „Gandriukų“, „Kiškučių“ ir Geniukų” grupių vaikai žaidė žaidimus, susijusius su profesijomis –„Kirpykla“, „Parduotuvė“. Šiose grupėse žaidimai buvo žaidžiami didesnėmis grupėmis, vaikai įsijungdavo noriai, tačiau vienas žaidimas vienai dienai, jo netęsdavo sekančią dieną. Priešmokyklinėse „Bitučių“ ir „Pelėdžiukų“ grupėse vaikai žaidimus žaidžia labai kūrybiškai, juos plėtoja keletą dienų iš eilės, vis papildydami statiniais ar naujais veikėjais, tačiau mokytojos taip pat pastebėjo, kad geriausiai, be tarpusavio konfliktų, pavyksta žaidimai, kuriuos žaidžia 2-3 vaikai, jei grupė tampa didesnė iš karto kyla konfliktas dėl vaidmenų ar taisyklių. Priešmokyklinukų žaidimai dažnai būna inspiruoti grupėse vykusių veiklų, vaikai savaitės temas perkelia į savo siužetinius – kūrybinius žaidimus, patys gaminasi priemones iš įvairių priemonių ( plastelino, popierius ir pan.), o jaunesnėse grupėse žaidimams dažniausiai naudojami grupėje esantys žaislai ar persirengimui skirti drabužiai, personažų kaukės. Mokytojos džiaugiasi, kad sprendimus ką, su kuo ir kaip žaisti priima patys vaikai.
-
„Vaikų nuomonė ir pasirinkimai“ 2024-01-26
Darželyje vykdomo Nord plus projekto „Hear the children“(NP-JR-2023-10073), 2023 m. gruodžio-2024 m. sausio mėnesių veiklos vyko apie vaikų teisę pasirinkti – pasirinkti veiklas, žaidimus, žaidimų vietas ir kt. Mokytojos pasitarimo metu apsitarė, kokius pasirinkimus kiekvienoje amžiaus grupėje vaikai galėtų turėti ir juos sėkmingai vykdė.
„Gandriukų“, „Ežiukų“ ir „Pelėdžiukų“ grupių vaikai pietų metu rinkosi ir patys dėjosi į lėkštes, ką jie norėtų tą dieną valgyti. Vaikai rodė teigiamas emocijas, klausinėjo „kas čia?“, drąsiai reiškė nuomonę apie tai ką mėgsta, o ko ne, ir dėjosi tik tai ką norėjo. „Gandriukų“ grupės vaikai drąsiai renkasi vietas kur ir prie kurio draugo sėdėti valgio metu. Tai irgi buvo jiems linksma patirtis, sukėlusi tarpusavio diskusijų ir įvairių emocijų. „Geniukų“ grupės vaikai siūlė idėjas ir patys dalyvavo keičiant grupės aplinką. Jie supykus, nusiraminimui turi galimybę rinktis „Ramybės kampelį“ arba ,,Knygų bibliotekėlę“.
Visų grupių vaikai patys vaikai išsirenka knygeles skaitymui, darželio bibliotekėlėje.
Muzikinių veiklų metu vaikai renkasi muzikinius žaidimus, kuriuos nori žaisti. „Geniukų“ grupės vaikai ėjo į svečius pas „Pelėdžiukus“ ir iš trijų pasiūlytų loginių žaidimų balsavimo būdu išsirinko vieną, kurį parsinešė į savo grupę ir ten žaidė.
„Pelėdžiukų“ grupėje vaikai patys nusprendžia , kokį penktadienio filmą žiūrės pietų miego metu, kiekvieną pirmadienį pagal susitarimą vienas iš grupės vaikų daro pristatymą apie pasirinktą įsimintiną gyvenimo momentą.
„Bitučių“ grupėje vaikai kas rytą renkasi protingą žaidimą, kurį nori pažaisti (raidės -skaičiai ir kt.). Renkasi knygas iš bibliotekėlės ir nešasi namo. Penktadieniais žaidžia stalo žaidimus(renkasi draugą ir žaidimą). Per gimtadienį renkasi su kuo fotografuosis. Būna, kad vieni fotografuojasi su kiekvienu grupės vaiku, kiti tik su vienu vaiku). Penktadieniais, kuriems nusibosta žiūrėti penktadienio filmą, eina atsigulti pagulėti su rūbais į bet kurio vaiko lovą. Vaikai kalbina savo tėvus, ateiti paskaityti pasakos.
Įstaigoje atsižvelgiama į kiekvieno vaiko nuomonę ir pasirinkimus.
-
Suaugusieji turėtų išmokti išgirsti vaiko nuomonę ir jos paisyti. Tokios patirties apie vaiko teises ir jų įgyvendinimą praktikoje spalio 9-13 dienomis mūsų darželio mokytojos Airina, Inga ir Karolina sėmėsi Estijos Laulasmaa Lasteaed darželyje kuriame pradėjo naująjį mūsų NordPlus projektą „Hear the children“. Šio projekto metu mokysimės išklausyti vaikus, stiprinsime jų įsitraukimą į sprendimų priėmimą, tirsime, kaip mūsų darželyje įgyvendinama Vaiko teisių konvencija.
Parengė mokytoja Airina J.
Informacija atnaujinta 2025-07-04
