Pasakos yra puikus įrankis vaikų kalbai lavinti, nes jos natūraliai įtraukia vaikus ir padeda ugdyti žodyną bei pasakojimo įgūdžius. Lopšelio-darželio „Žilvitis“ mokytojos, pasitarimo metu nusprendė, kad norint, kad vaikai laisvai reikštų savo mintis, jų žodynas turi būti gausus, todėl, lapkričio mėnesį vaikų žodyno gausinimui ir jų prakalbinimui kaip įrankį visose amžiaus grupėse naudosime pasakas.
Priešmokyklinio ugdymo grupėse buvo skatinami pasakojimo įgūdžiai, vaikams užduodami klausimai „Kas nutiko pradžioje?“, „Kaip jautėsi veikėjai?“, „Kuo baigėsi pasaka?“, Prašoma vaikų pasakai sukurti kitokią pabaigą arba sukurti savo istoriją, perpasakoti pasaką savais žodžiais. Mokytojos klausdamos vaikų apie pasakos turinį, skatino vaikus kalbėti pilnais sakiniais, atkreipdavo vaikų dėmesį į pasakojime vartojamus skirtingus veiksmažodžius ir jų formas.
Vyresniojo amžiaus darželio grupėse po pasakos aptarimo buvo prašoma vaikų nupiešti, kaip jie įsivaizduoja veikėjus ir sukurti savo istoriją apie juos. Diskutavo ryto rato metu apie pasakų moralus ir jų pritaikymą kasdieniniame gyvenime, prašė vaikų apibūdinti veikėjus ir vietas naudodamos pasakos žodžius.
Jaunesniojo amžiaus darželio grupėse vaikai pasakas inscenizavo naudodami savo žodžius ir sugalvodami vaikams patinkančius veikėjus. Mokytojos sekdavo vaikams pradžią pasakos ir leisdavo vaikams fantazuoti kas gali būti toliau. Vaikai kartu su mokytojomis sukūrė dainelę pagal pasaką, naudodami būgnelius, švilpynes, kad sustiprintų emocijas.
Lopšelio grupėse vaikai kartu su mokytojomis sukūrė pasaką smėlio dėžėje naudodami įvairius pasakų objektus ( šiaudus, akmenukus, medines lazdeles), skaičiavo pasakos veikėjus, bandė atkartoti pasakos veikėjų vardus.
Pasakų naudojimas lavina ne tik kalbą, bet ir vaizduotę, socialinius gebėjimus bei emocinį intelektą. Vaikai tampa laisvesni ir pradeda aiškiau reikšti savo mintis.
Parengė mokytoja Airina Jančaitienė
