Menu Close

„Esame tai, ką valgome: Italijoje įgyta patirtis praturtins darželių mitybą“ 2026-10-12

Kaip padėti vaikams pažinti maistą, atrasti naujus skonius ir patirti bendro valgymo džiaugsmą? Šių idėjų Kauno lopšelio-darželio „Žilvitis“ direktorė Jolanta Pocė su Erasmus+ „Laimingų darželių“ konsorciumui priklausančių darželių kolegėmis sėmėsi spalio 5–10 dienomis Italijos Cilento regione, Acciaroli miestelyje, vykusiuose „Erasmus+“ mokymuose „We are what we eat – cultural heritage“ („Esame tai, ką valgome – kultūros paveldas“).

Mokymuose dėmesys skirtas Viduržemio jūros mitybos kultūrai, lėtojo maisto („Slow Food“) principams ir maisto ryšiui su vietos tradicijomis, tvarumu bei žmonių bendravimu. Ši patirtis paskatino į kasdienį maitinimą darželyje pažvelgti plačiau – kaip į svarbią ugdymo dalį, padedančią nuo mažens kurti vaikų santykį su maistu, aplinka ir vieniems su kitais.

Mokymuose dėmesys skirtas Viduržemio jūros mitybos kultūrai, lėtojo maisto („Slow Food“) principams, produktų kilmei ir bendravimui prie bendro stalo. Įgyta patirtis paskatino į maitinimą darželyje pažvelgti kaip į kasdienę ugdymo galimybę – erdvę vaikų smalsumui, savarankiškumui ir bendrystei augti.

Cilento kraštas ir klausimas, sudominęs A. Keys

Cilento regionas glaudžiai susijęs su amerikiečių fiziologu Ancel Keys, vienu svarbiausių Viduržemio jūros mitybos tyrėjų ir populiarintojų. Netoli Acciaroli esančiame Pioppi pajūrio kaimelyje mokslininkas su žmona Margaret įsirengė namus ir daug metų praleido pažindami vietos gyvenimą bei maisto kultūrą. Kaip A. Keys rašė vėlesniuose atsiminimuose, XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžioje jo dėmesį patraukė Cilento regione žmonės retai serga širdies kraujagyslių ligomis. Kilo klausimas: kaip su tuo gali būti susiję kasdieniai žmonių mitybos įpročiai?

Atsakymų mokslininkas ieškojo kartu su tarptautine tyrėjų komanda. 1958 metais pradėtame Septynių šalių tyrime buvo stebimos skirtingų šalių gyventojų mitybos, gyvenimo būdo ir širdies ligų sąsajos. Tyrimas apėmė JAV, Suomiją, Nyderlandus, Italiją, Graikiją, tuometę Jugoslaviją ir Japoniją. Ilgalaikiai stebėjimai parodė, kad tradiciniai Viduržemio jūros regiono ir Japonijos mitybos modeliai buvo susiję su mažesniais koronarinės širdies ligos rodikliais.

Kas iš tiesų yra Viduržemio jūros dieta?

A. Keys nesukūrė naujo valgiaraščio – jis padėjo moksliškai įvertinti ir pasauliui pristatyti jau gyvavusias maitinimosi tradicijas. Jo aprašytos mitybos pagrindą sudarė augalinis maistas: daržovės, ankštiniai, grūdiniai produktai ir vaisiai. Svarbi vieta teko alyvuogių aliejui, buvo valgoma žuvies, o mėsos ir pieno produktų vartota mažiau nei tuometėje amerikiečių ar Šiaurės Europos gyventojų mityboje. Skirtingų Viduržemio jūros vietovių valgiaraščiai įvairavo, tačiau turėjo bendrų bruožų. Iškalbinga detalė iš paties mokslininko aprašymo – desertui dažnai būdavo pasirenkami vaisiai. Šis paprastas įprotis padeda suprasti jo nagrinėtą mitybos modelį: reikšmę turi kasdien pasikartojančių pasirinkimų visuma.

Mokslo žiniomis Keys šeima siekė dalytis ir už akademinės bendruomenės ribų. Ancel ir Margaret kartu rengė plačiajai visuomenei skirtas knygas, o 1975 metais išleido „How to Eat Well and Stay Well the Mediterranean Way“. Knygos pavadinime susitinka dvi idėjos – gerai valgyti ir gerai jaustis.

Maistas – gyvas kultūros paveldas

Vienas svarbiausių kursuose atrastų dalykų buvo tai, kad Viduržemio jūros dieta nėra vien tik maistas. Tai – gyvenimo būdas, apimantis bendruomeniškumą, mitybą ir judėjimą. UNESCO šią gyvenimo būdo tradiciją įtraukė į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą 2010 metais. Taigi, buvo pripažinta ištisa iš kartos į kartą perduodama maisto kultūra.

UNESCO aprašyme ypatinga vieta tenka valgymui kartu: jis palaiko bendruomenės ryšius, sudaro sąlygas pokalbiui ir skirtingų kartų susitikimui. Svarbūs ir sezonų ritmai, vietos turgaus, svetingumas bei šeimose perduodami įgūdžiai.

Šis požiūris itin prasmingas ikimokykliniame ugdyme. Prie bendro stalo vaikas mokosi paprašyti, pasiūlyti, išlaukti, dalintis ir pastebėti kitą. Pažindamas produktus ir dalyvaudamas juos ruošiant, vaiką atranda savo šeimos bei krašto tradicijas.

Įdomi A. Keys mintis – vaikai gali įkvėpti tėvus

Su darželio veikla netikėtai susisieja ir paties mokslininko mintys. 1995 metais paskelbtame straipsnyje A. Keys iškėlė iššūkį paskatinti vaikus perduoti tėvams žinią apie Viduržemio jūros mitybą, todėl sveikai maitintis jie privalo būti mokomi mokyklose. Taip jis atkreipė dėmesį į vaikų galimybę skleisti mitybos idėjas šeimose.

Darželyje tokia galimybė atsiveria per patirtį. Vaiko parsineštas pasakojimas apie užaugintą prieskoninę žolelę, ragautą daržovę ar kartu paruoštą užkandį gali tapti šeimos pokalbio pradžia.

Prie bendro stalo – daugiau nei maistas

Viena svarbiausių kursų idėjų – reikšmę turi ne tik tai, ką valgome, bet ir kaip valgome. Neskubėjimas, dėmesys skoniui, maloni aplinka ir pokalbis prie bendro stalo padeda puoselėti valgymo kultūrą. Darželyje valgymo laikas taip pat gali tapti proga mokytis savarankiškumo, bendravimo, pagarbos kitam ir maisto tausojimo.

Lėtojo maisto požiūris kviečia domėtis produktų kilme, vertinti sezoniškumą, pažinti vietos maisto tradicijas. Vaikams šie dalykai tampa suprantami per patirtį: liečiant, uostant, ragaujant, auginant ir patiems prisidedant prie maisto ruošimo.

Nuo pažinties su sėkla iki naujo skonio

Mokymuose įgytas idėjas „Žilvityje“ ir kituose Kauno miesto darželiuose numatoma pritaikyti kasdienėse ugdomosiose veiklose. Vaikams bus sudaroma daugiau galimybių tyrinėti maisto kelią nuo užauginimo iki patiekimo ant stalo, auginti prieskonines žoleles ir daržoves bei jais gardinti savo valgį, pažinti skirtingus produktus bei dalyvauti nesudėtingose maisto ruošimo veiklose.

Ypatingas dėmesys skiriamas atradimo džiaugsmui: vaikai bus skatinami susipažinti su naujais skoniais be spaudimo, mokytis valgyti neskubant ir pastebėti, kiek maisto lieka lėkštėje. Tokios patirtys padės ugdyti smalsumą, savarankiškumą ir atsakingą požiūrį į maistą.

Bendras darželio ir šeimos rūpestis

Italijoje įgyta patirtis sustiprino siekį telkti pedagogus, maitinimo specialistus ir šeimas bendram tikslui – formuoti sveikatai palankius vaikų mitybos įpročius. Tam svarbus nuoseklus suaugusiųjų pavyzdys ir galimybė vaikams kasdien praktiškai pažinti maistą.

Darželis planuoja įsigyti daugiau ekologiškų produktų, dėmesį skirdamas jų kokybei, sezoniškumui, kilmei ir įvairovei. Šis pasirinkimas bus derinamas su subalansuotu valgiaraščiu, kuriame svarbi vieta tenka daržovėms, vaisiams, ankštiniams ir viso grūdo produktams.

Tarptautinių mokymų patirtis „Žilvityje“ virs mažais kasdieniais atradimais: vaiko užaugintu daigeliu, pirmą kartą paragauta daržove, kartu paruoštu užkandžiu ar pokalbiu prie pietų stalo. Būtent tokiose situacijose auga vaikų supratimas apie maistą ir kuriami įpročiai, kuriuos jie gali parsinešti į savo šeimas.

Projektas finansuojamas Europos sąjungos lėšomis.
Parengė Kauno lopšelio-darželio „Žilvitis“ direktorė Jolanta Pocė

 

Skip to content